„Mes ne gyvulėliai, kuriuos reikia kiekvieną minutę už pavadžio traukti…“

Publikuojami dokumentai – tai LSSR vadovų (Antano Sniečkaus, Justo Paleckio, Kazio Preikšo, Henriko Zimano, Petro Griškevičiaus ir kt.) susitikimų su Rašytojų sąjungos vadovybe (valdybos pirmininku Antanu Venclova, sekretoriais Eduardu Mieželaičiu bei Mykolu Sluckiu), taip pat rašytojais, respublikinių laikraščių bei žurnalų redaktoriais, redakcijų darbuotojais protokolai. Pirmasis toks susitikimas įvyko 1957 m. sausio 16 d., antrasis – sausio 18 d.1 Nėra aišku, kas buvo susitikimų iniciatoriai. Visgi galima gana pagrįstai teigti, kad iniciatyvą parodė rašytojai, Rašytojų sąjungos vadovai. Susitikti su respublikos vadovybe, pirmiausia A. Sniečkumi, norėta dėl kelių priežasčių. Pirmoji buvo labiau formali. Artėjo LSSR rašytojų sąjungos valdybos plenumas. Netrukus turėjo įvykti ir sąjunginis rašytojų plenumas. Todėl visai tikėtina, kad Rašytojų sąjungos vadovai nutarė „pasitikrinti“, kokie partijos tikslai ir uždaviniai keliami rašytojams po 1956 m. rudens įvykių Lenkijoje, Vengrijoje bei po lapkričio protestų Kaune ir Vilniuje2. Sprendžiant iš protokolų, Centro Komitetui buvo įteiktas A. Venclovos pranešimo plenume tekstas. Jis ir tapo pagrindu diskusijoms